Mažas sėkmingų transformacijų skaičius ir proaktyvaus, planingo transformavimosi tendencijų stoka verslo organizacijose pirmiausia galėtų būti grindžiami kompetencijų ir gebėjimų, prognozuoti pokyčio būtinybę, tiksliai projektuoti jo pradžią, įvertinus jį, inicijuoti pokyčius pagal iš anksto sukurtą procesą, trūkumu. Egzistuoja akivaizdi ir reikšminga problema – daugelis verslo organizacijų neturi išvystytos kompetencijos ne tik pasiruošti ir reaguoti į išorinius veiksnius, bet ir juos proaktyviai ir laiku identifikuoti.
Visuose pasaulio regionuose, ekonomikos sektoriuose ir industrijose verslo organizacijos susiduria su daugybe jų veiklą, efektyvumą ir rezultatus lemiančių veiksnių. Keletą dešimtmečių kuriamų produktų išskirtinumo, gamybos masto ar technologijų dėka užsitikrintas konkurencinis pranašumas dabar gali būti lengvai įveiktas naujų rinkos dalyvių, turinčių efektyvesnį veiklos modelį, greičiau kuriančių inovacijas ir produktus bei įsisavinančių naujas technologijas.
Tokioje nepastovioje ir kompleksiškoje šiuolaikinio verslo aplinkoje įmonės turi nuolat įgyvendinti pokyčius, kurie leistų išlaikyti turimą konkurencinį pranašumą, užtikrinti akcininkų keliamų tikslų pasiekimą, stabilų pelningumą ar galop išgyventi. Dažnu atveju pakeitimai veikia daugelį ar net visas verslo dalis, koreguoja verslo viziją ir strategiją, operacinį modelį, struktūrą, procesus ir net vidinę kultūrą. Tai veiksmai visiškai transformuojantys verslo organizaciją.
Pokyčiai ir verslo organizacijos gyvavimo ciklas
Šiuolaikiniame verslo pasaulyje tokios transformacijos yra neišvengiamos. Deja, tik nedaugelis iš ypač sėkmingų ir toliaregiškai savo veiklą kelių ar keliolikos metų laikotarpiui į priekį planuojančių kompanijų, didelius pokyčius inicijuoja verslo pakilimo stadijose. Numatančios kelis žingsnius į priekį atsinaujina dar tuomet, kai jos užima dominuojančią rinkos poziciją, siekdamos ją išlaikyti kuo ilgiau. Kita vertus, pasiryžimas transformacijai ar jos iniciavimas negarantuoja sėkmės net lyderiaujančiose organizacijose. Labai daug tokių iniciatyvų nepasiekia iškeltų tikslų numatyta apimtimi, nesukuria užsibrėžtos vertės arba iš viso žlunga.
Žinoma, jog visos įmonės gyvuoja panašiu ciklu, kurių trukmė atskirose organizacijose skiriasi. Veikla pradedama produkto ar paslaugos sukūrimu, jų įvedimu į rinką ir klientų pritraukimu (organizacijos atsiradimo stadija). Įveikę pirmuosius sunkumus, verslo subjektai pereina į augimo fazę, kurios metu siekiama kuo greičiau išauginti pajamas, pelną ir padidinti rinkos dalį (organizacijos augimo stadija). Šioje stadijoje efektyviai veikiantys vadovai gali numatyti žingsnius, kad auginant rinkos dalį uždirbtus pinigus investuojant ne tik į produktų plėtrą, efektyvumo didinimą ar kaštų mažinimą, bet ir proaktyvių pokyčių vykdymą.
Tai leidžia greičiau didinti konkurencinį pranašumą, plėsti klientų duomenų bazę, įsigyti papildančių/ komplektinių produktų krepšelio plėtrai ir lengvesniam priėjimui prie kliento. Vėliau dirbant ties produkto ar paslaugos krepšelių tobulinimu, augimas nebėra toks ženklus, nusistovi pelningumo ir pajamų normos (organizacijos stabilaus funkcionavimo stadija). Verslui bręstant, jo augimas dar labiau lėtėja, priešingai nei operaciniai kaštai, kurie neišvengiamai kyla dėl būtinybės kovoti su naujai atsiradusiais konkurentais. Galiausiai negebėdamas įveikti rinkos spaudimo verslas pereina į neigiamo augimo (nuosmukio) stadiją ir pradeda generuoti nuostolius, kas tampa skubotų atleidimų, restruktūrizacijos, neplanuotų ir nesėkmingai įgyvendintų pokyčių programų bei blogiausiu atveju – verslo likvidavimo priežastimi (organizacijos išnykimo stadija). Visų šių problemų galima išvengti nenustojant investuoti į drąsius sprendimus ir vykdant nuolatines transformacijas.
Verslo transformacija inicijuota dar organizacijos augimo stadijoje galėtų būti tas kritinis faktorius, prailginantis verslo gyvavimo ciklą ir sukuriantis naują ilgalaikio augimo trajektoriją. Gebėjimas proaktyviai identifikuoti transformacijos veiksnius bei gebėjimas juos valdyt būtų tas skiriamasis bruožas, kuris galėtų išskirti sėkmingą verslą su užtikrinta ilgalaike perspektyva, aukštu pelningumo potencialu ir minimizuotomis rizikomis, kylančiomis verslo tęstinumui.
Pokyčiai tinkamu momentu
Ne mažiau svarbus problemos aspektas yra tas, kad verslo vengimas laiku inicijuoti reikalingas transformacijas labai sumenkina tikimybę jas vėliau įgyvendinti sėkmingai. Pradėjus pokyčius dėl neišvengiamos būtinybės – radikalaus rinkos dalies praradimo ar nuostolių, organizacijos jau sprendžia išgyvenimo, o ne augimo problemą. Be to, riboti investicijų ištekliai ar jų nebuvimas, sprendžiant naujų produktų ar technologinio proveržio procesus, gali pasmerkti net geriausiai suplanuotą pokytį. Tarp to, kad šiuo metu tik viena iš trijų verslo transformacijų yra sėkmingos (t.y. pasiekia iškeltus tikslus ir yra įgyvendinamos laiku) ir to, kad organizacijos stokoja verslo transformaciją skatinančių veiksnių identifikavimo kompetencijų yra priežastinis ryšys.
Įvairių šaltinių duomenimis (Gartner, 2016; McKinsey & Company, 2017; BCG, 2016) ne mažiau kaip 70 % iš transformacijų yra nesėkmingos. Verslo organizacija gali ne tik suformuoti savo nuolatinių pokyčių, susijungimų ir įsigijimų valdymo kompetenciją, bet ir inicijuotus procesus įgyvendinti sėkmingai. Tam reikalingas aiškus kompetencijų vystymo bei pokyčių veiksnių identifikavimo modelis, kuris padėtų įmonėms aiškiai suvokti savo pasirengimo transformacijai brandą, tinkamai pasirinkti susijungimų ar įsigijimų objektus ir drąsiau imtis pokyčių ankstesniuose etapuose, jų neatidėliojant tam laikotarpiui, kai dideli pokyčiai tampa nebeišvengiamu išlikimo uždaviniu.
Apibendrinant tendencijas globalioje verslo aplinkoje, galima teigti, jog raktas į ilgalaikį organizacijos augimą – strateginė ir proaktyvi transformacija, kuri leidžia organizacijoms, perėjusioms iš augimo stadijos, nesustoti patogioje stabilaus funkcionavimo stadijoje, bet pamatuotai rizikuoti stabilumu ir brandžiai inicijuoti pokyčius, užtikrinančius nuolatinį konkurencingumo didėjimą.
