Šiandien, vasario 15 dieną Vyriausybės pasitarime A. Armonaitė pristatė nuo COVID – 19 nukentėjusių savarankiškai dirbančių asmenų pagalbos priemones. Viena jų – 100 % sumokėto GPM už 2019 metus sugrąžinimas (pagalbos suma nuo 100 EUR iki 16000 EUR vienam asmeniui). Tam planuojama išskirstyti 30 mln. EUR iš valstybės biudžeto. Karantino suvaržymų verslui pasekmių mažinimo priemonės yra fragmentiškos, tai sukelia ne tik pasipriešinimą tarp verslo subjektų, bet ir ilgalaikes rizikas, laukiamo rezultato nebuvimą. Šiame straipsnyje analizuojama tik naujai siūloma priemonė – GPM sugrąžinimo už 2019 m.
Pirmiausia paanalizuokime, kas tiksliau slepiasi po punktu savarankiškai dirbantis. Šiai dienai smulkus vieno ar kelių asmenų verslas gali veikti įgydamas tokias formas: individuali veikla (toliau – IDV) pagal pažymą (VMI duomenimis 2020 m. – 145.7 tūkst. žmonių), individuali su verslo liudijimu (98,3 tūkst. Žmonių), dar galimos formos – individuali įmonė arba mažoji bendrija. Neišsiplečiant bei detaliau neanalizuojant skirtumų tarp šių veiklos formų, galima pagrįstai daryti prielaidą, kad didžiausia gyventojų pajamų mokesčių dalis ateina iš tų verslų, kurie vykdo individualią veiklą pagal pažymą ir kiekvienų metų gegužę deklaravę pajamų ir išlaidų skirtumą (arba taikydami 30 % neapskaitytų išlaidų principą) sumoka 5 arba 15 %, priklausomai nuo veiklos rūšies, GPM prievolę nuo pajamų ir išlaidų skirtumo. Nors IDV su verslo liudijimu vykdančių asmenų skaičius yra nenusileidžiantis veikiantiems pagal pažymą, jų sumokamas GPM dydis yra kur kas mažesnis, nes iki 45000 EUR sumos ir jeigu pajamos iš juridinių asmenų neviršija 4500 EUR gyventojų pajamų mokestis nėra skaičiuojamas. Vadinasi į aukščiau minimą paramos programą tokie savarankiškai dirbantys negali pretenduoti.
Kodėl svarbu šioje temoje atsižvelgti į verslo formų aspektą? Todėl, kad visos verslo formos yra valstybės pripažįstamos kaip vienodai legalios ir savarankišką veiklą pradėjęs asmuo privalo gilintis, suprasti skirtumus bei pasirinkti tą verslo formą, kuri leistų užtikrinti verslo iššūkių ir asmeninių tikslų darną. Pasirinkdamas verslo vykdymo formą asmuo ne tik turi galvoti apie verslo efektyvumą, jo auginimo, investavimo galimybes, bet ir tam tikru laikotarpiu prisiima verslo formų leidžiamą riziką, atsisakydamas savarankiško socialinių įmokų mokėjimo bei netekdamas privilegijos į ligos ar kitas išmokas. Tad pirma kritika paramos įstatymo svarstymui – kodėl selektyviai pasirenkamos tik 2 formos GPM kompensavimui (IDV pagal pažymą ir su verslo liudijimu), o kiti identišką veiklą vykdantys verslo subjektai paliekami be paramos, nors tie patys nuo COVID-19 nukentėjusių mažųjų bendrijų nariai taip pat gauna 257 EUR kompensaciją savarankiškai dirbantiems
Antrasis kritinis aspektas – kodėl atspirties taškas yra 2019 metai? Savarankiškai vykdoma veikla yra labai dinamiška. Ši verslo forma puikiai tinka pajamų užsitikrinimui trumpu laikotarpiu, netekus darbo, tai gali būti bandymas atrasti save naujoje veikloje, papildomai užsidirbti iš pomėgio, IDV pagrindu neretai sumokamas vienkartinis projektinis atlygis, itin populiaru ieškoti veiklų antraisiais, trečiaisiais vaiko priežiūros atostogų metais, prieš grįžtant į samdomą darbą. Taigi, vertinant dvejų metų atgal laikotarpį, šiandien svarstoma parama nuo 2019 metais savarankiškai dirbusio asmens sumokėtų mokesčių galimai bus nesusijusi su asmens nūdienos situacija bei savarankiškai dirbančių asmenų ateities rezultatų skatinimu.
Trečias aspektas. Kodėl šia iniciatyva nuvertinami tie savarankiškai dirbę asmenys, kurie 2019 metus galimai skyrė proveržiui ir inovacijoms. Tarkime asmuo vykdęs savarankišką veiklą 2019 metais investavo į mokymus, medžiagas, el. kanalų plėtrą ar daugybę kitų dalykų, kurie „suvalgė“ visas pajamas ir GPM mokestis mokamas nebuvo arba jo dydis buvo labai menkas (GPM mokamas nuo pajamų ir išlaidų skirtumo). Ar daroma prielaida, kad investavimas, pastangos auginti veiklą, asmeninis profesinis augimas (šios išlaidos prisidėjo prie BVP auginimo, nugulė į biudžetą per PVM mokesčio eilutę) yra mažiau reikšmingos valstybės ekonomikai nei tos, kurios buvo išgrynintos asmeninėms reikmėms.
Ketvirtas aspektas, dėmesys naujai 2019 m. pab arba 2020 m. susikūrusiam verslui, savarankiškai nusprendusiems dirbti asmenims, kuriems ši krizė pačioje veiklos pradžioje, investavimo ir auginimo stadijoje yra nepakeliama, ypač jeigu veikla susijusi su fizine prekyba, mugėmis, kelionėmis, kontaktinėmis paslaugomis. Kuo tie asmenys, kurie realiai bandė tarp karantinų kabintis, vykdyti veiklą, lyginant su tais, kurie galimai nieko nedarė 2020 (bet darė 2019 metais) yra mažiau svarbūs šalies ekonomikos augimui, atsigavimui. Kokios priemonės turėtų užtikrinti jų galimybes įveikti šią krizę?
Pabaigai – priemonės skirtos savarankiško verslo skatinimui orientuojasi tik į tą asmenų grupę, kurie per mėnesį iš savo veiklos uždirbo apie 1300 EUR. Ką tai reiškia? Iš vienos pusės taip – jeigu ši savarankiškai dirbusių dalis neteko reikšmingos dallies pajamų, jeigu savarankiškai dirbo ne vienas, o abu šeimos nariai, užtikrinti namų ūkio pragyvenimą darosi itin sunku ir jokiu būdu negalima ignoruoti pagalbos šiai grupei poreikio. Tačiau, ar šioje sumoje negali slypėti paslėptos, neapskaitytos pajamos, ar šia priemone nebus subsidijuojami tie savarankiškai dirbantys, kurie rodo tik dalį pajamų.Visame pasaylyje savarankiškai dirbančių asmenų skaičius auga ir tai tampa nauja verslo santykių forma. Daugybė laisvai samdomų ekspertų, savo srities profesionalų pasirenka laisvai samdomo darbuotojo karjerą, nes mato, kad darbdavys jį riboja, kad jo prekės ar paslaugos gali būti reikalingos pasauliniu lygiu. Tai asmenys, kurie garsina valstybę, augina kitus, netiesiogiai kuria darbo vietas kituose sektoriuose. Tai buvo gerai uždirbantys darbuotojai, kurių pajamos dėl taikomų apribojimų kritiškai keitėsi. Dalis tokių asmenų ne mažiau nei kiti nukentėjo dėl sutrikusio judėjimo tarp šalių, dėl verslo, galinčio pirkti aukščiausio lygio paslaugas, netekimų. Ar tai reiškia, kad profesionalumo ir intelekto valstybė neskatina? Kokios priemonės bus taikomos padėti tokiems asmenims tęsti veiklą bei ateityje kurti rezultatą?
Apibendrinant, verslo parama turėtų remtis argumentais, kaip jos taikymas būtų nukreiptas į verslo skatinimą. Kaip išleisti 30 mln. EUR užtikrintų smulkiųjų, individualią veiklą vykdančių asmenų veiklos tęstinumą ir grąžą. Dabartinis siūlymas yra tik tam tikrais fragmentais dengiantis esamas savarankiško darbo problemas, tačiau tai tik ledkalnio viršūnė, demonstruojanti nesupratimą ir nenorą gilintis į bendrą situaciją bei realios pagalbos instrumentų diegimą. Pastarieji Ekonomikos ir Inovacijų ministerijos sprendimai atspindi atoveiksmį ir bandymą gesinti garsiau rėkiančius, o ne kurti stabilią, verslumą skatinančią šalies politiką