Verslo transformacija per susijungimus ir įsigijimus

Verslo organizacijos turi nuolat priimti sprendimus, kaip siekti savo strateginių tikslų. Daugelis iš jų dažnai renkasi organiško augimo strategiją ir pasikliauja tik savo resursais verslo plėtrai. Tarp galimų alternatyvų kaip išsaugoti arba įgyti konkurencinį pranašumą jos turi ir verslo integracijos strategiją: galimus kitų kompanijų įsigijimus ar susijungimus.


Svarbu paaiškinti ir šių abiejų sąvokų skirtumus:

- Susijungimas: dviejų ar daugiau iki tol atskirai veikusių kompanijų kombinacija, kurioje jos veikia daugiau ar mažiau lygiais pagrindais.

- Įsigijimas: kai viena įmonė perima kitos įmonės nuosavybę.

Rinktis vieną iš šių verslo integracijos formų, inicijuojant pokyčius, verslo organizacijas skatina trys pagrindiniai strateginiai motyvai:

1. Plėtra. Susijungimai ir įsigijimai gali būti naudojami siekiant išplėsti įmonės geografinį pasiekiamumą, produktų kiekį ar rinkas bei veiksmingas būdas diversifikuoti veiklą. Įsigijimai gali būti greitas būdas išplėsti tarptautinį pasiekiamumą.

2. Konsolidavimas. Susijungimai ir įsigijimai gali būti naudojami konkurentų konsolidavimui. Susivieniję du konkurentai gali pasiekti bent tris naudingus efektus. Pirma, konsoliduojama bendrovė didina rinkos galią ir kartu gali padidinti produktų bei paslaugų kainas. Antra, dviejų konkurentų derinys gali padidinti našumą, sumažinant perteklinius resursus. Galiausiai, didesnis operacijų mastas gali padidinti gamybos efektyvumą bei didinti derybinę galią su tiekėjais, verčiant juos sumažinti kainas.

3. Gebėjimai. Susijungimai ir įsigijimai gali būti naudojami verslo organizacijos kompetencijų bei pajėgumų didinimui. Pavyzdžiui didžiosios technologijų kompanijos vietoj to, kad kurtų naujas technologijas nuo pradžių ir investuotų į mokslinius tyrimus, jas tiesiog įsigyja kartu su visomis jas sukūrusiomis kompanijomis.

Greta šių, šiandien jau būtų galimą įvardinti ir ketvirtąjį - tai noras transformuoti vieną ar net abi iš integruojamų kompanijų. 2017 metais Pricewaterhouse Coopers International Limited (PwC) – audito ir mokesčių konsultacijų bendrovės atliktas didžiausių pasaulyje verslo organizacijų tyrimas rodo, kad būtent tokių sandorių skaičius nuolat auga.


Transformacinių sandorių skaičius nuolat auga

Transformaciniam sandorių tipui 2010 m. didžiausius susijungimus ir įsigijimus priskyrė tik 29 % respondentų, 2013 m. jų skaičius išaugo iki 44 %, o 2016 m. jau peržengė daugiau kaip pusę ir pasiekė 54 %.

Šio tyrimo metu didžiausių pasaulyje verslo organizacijų (Fortune 1000) vadovams buvo užduotas klausimas: „Kokiam susijungimų ir įsijimų tipui jūs priskirtumėte didžiausią praėjusių trejų metų sandorį?“. Transformaciniam sandorių tipui 2010 m. didžiausius susijungimus ir įsigijimus priskyrė tik 29 % respondentų, 2013 m. jų skaičius išaugo iki 44 %, o 2016 m. jau peržengė daugiau kaip pusę ir pasiekė 54 %.


Transformacinių M&A sandorių skaičius. Šaltinis: PWC.

Dalinai šį augimą būtų galima paaiškinti tuo, kad po 2007 – 2009 m. recesijos globali ekonomika nuosekliai atsistatė ir didelė dalis atskirų sektorių kompanijų jau konsolidavosi ir galimų taikinių paprastiems įsigijimams tiesiog sumažėjo. Kita vertus technologinė pažanga stipriai keičia būdus kaip žmonės keliauja, dirba, mokosi, komunikuoja. Tad kompanijos yra priverstos susitelkti į inovacijas ir ieškoti naujų būdų pritraukti būtinuosius gebėjimus, tam, kad išlikti konkurencingoms. Dažnai tai reiškia dviejų visiškai skirtingų verslo modelių ir kultūrų integraciją ir transformaciją į visiškai naują darinį. Tokie sandoriai visada pasižymi ir didele rizika. Minėto tyrimo duomenimis, tik apie 55 % tokių sandorių pasiekė savo strateginius tikslus.


Transformacinių susijungimų ir įsigijimų sėkmės kriterijai


Būtų galima manyti, kad verslo organizacijų susijungimas natūraliai veda prie verslo transformacijos, tačiau labai dažnai ir po esminių organizacinių pokyčių verslo transformacijos tikslai ir naudos yra nepasiekiami. Nepaisant augančios susijungimų ir įsigijimų svarbos, jų sėkmės rodiklis yra labai mažas. Organizacijoms sunku juos valdyti, tad jos nepasiekia planuotų naudų, kurios yra įkalkuliuotos į sandorio vertę ir suplanuotos dar prieš jį sudarant. Taip yra todėl, kad susijungimo ar įsigijimo transakcijos sėkmė yra tiesiogiai priklausoma nuo integracijos ir sinergijos realizavimo. Sėkmė šiuo atveju yra suprantama, kaip planuotų tikslų pasiekimas ir siektos pridėtinės vertės realizavimas. Pridėtinės vertė gali būti apskaičiuojama kaip tikslinio kandidato įsigijimui ar susijungimui vertė, plius sinergijos vertė, minus įsigijimo kaina ir transakcijos kaštai. Tuo tarpu integruojamos organizacijos subjektyvi vertė gali būti padidinama dviem būdais: arba per geresnį tikėtinos naudos prognozavimą arba per integracijos kaštų mažinimą. Pati integracijos sėkmė gali būti vertinama labai skirtingai ir ji dažniausiai priklauso nuo susijungimo ar įsigijimo dalyvio pozicijos rinkoje. Tai gali būti apyvartos augimas, komunikacijos tikslų pasiekimas, kapitalo rinkos grąža, įtaka galutiniams finansiniams metų rezultatams. Vis dėlto strateginis pirkėjas bus orientuotas į ilgalaikius tikslus ir teigiamą įtaką organizacijos veiklai, kai finansinis investuotojas pirmiausia yra orientuotas į greitą piniginę grąžą ir sandorio sėkmę vertina tik pagal ją.


Verslo integracijos vertė iš pirkėjo perspektyvos


Pats integracijos projektas yra vykdomas prie specifinių apribojimų ir sąlygų, kurios įtakoją veiklos aplinką. Labai svarbu jas įvertinti ir suprasti teisingai, kad tokios sudėtingos verslo transformacijos būtų sėkmingesnės. Štai keletas didžiausių iššūkių:

- Organizacijos apimtis: Integracija yra kompleksinis verslo transformacijos projektas įtakojantis daugelį organizacijos elementų. Tai esminiai pokyčiai per restruktūrizaciją ir integraciją, vedantys prie labai nestabilios darbo aplinkos projekto laikotarpiu. Tad transformacijos planavimas ir įgyvendinimas turi įvertinti visas priklausomybes ir ryšius tarp verslo padalinių, funkcinių departamentų.

- Transformacijos užduočių kompleksiškumas: Kadangi susijungimų ir įsigijimų transakcija įtakoja beveik visus organizacijos elementus - strategiją, produktus, verslo procesus, infrastruktūrą, transformacijos uždaviniai tampa labai kompleksiški, nes ryšiai tarp kiekvieno iš elementų turi būti įvertinti.

- Stipri išorinių veiksnių įtaka (teisinis reguliavimas): Integracija yra vykdoma atsižvelgiant į teisinio reguliavimo apribojimus – verslo teisė, darbo teisė, fiskalinis reguliavimas, konkurencijos teisė, rinkos reguliavimo mechanizmai. Tad dažnai sprendimų priėmimo ribos yra labai ribotos ir nesuteikia lankstumo.

- Projekto charakteristika ir laiko apribojimai: Kaip ir visi kiti projektai integracijos projektas yra vykdomas taip vadinamame projekto apribojimų trikampyje – laikas, apimtis, biudžetas. Susijungimai ir įsigijimai yra labiau matomi, todėl dažnai pozicionuojami kaip kritiniai, lyginant su vidiniais restruktūrizacijos projektais.

- Suinteresuotosios šalys ir jų informacijos poreikis: Verslo integracijos projektas įtakoja labai daug susijusių šalių. Kiekviena iš jų turi skirtingą įtaką, galią ir lūkesčius projekto planavimo ir įgyvendinimo metu. Be to gali labai skirtis organizacijų kultūros, patirtys ir net kalbos. Visa tai turi būti įvertinta tam, kad suformuoti kokybišką komunikacijos strategiją.

- Besikeičiantys prioritetai integracijos fazėje: kadangi susijungimų ir įsigijimų projektai trunka ilgai, tai gali sukelti papildomų iššūkių, nes projekto metu gali pasikeisti organizacijos verslo strategija ir prasidėti kitos iniciatyvos, kurios turės žymios įtakos, pavyzdžiui - kitas įsigijimas.

Pats integracijos projektas yra vykdomas prie specifinių apribojimų ir sąlygų, kurios įtakoją veiklos aplinką. Labai svarbu jas įvertinti ir suprasti teisingai, kad tokios sudėtingos verslo transformacijos būtų sėkmingesnės.

Sėkmė faktoriai


Nors iššūkių labai daug, verslo organizacijos gali juos įveikti. Tam, kad verslo integracijos ir transformacijos projektai būtų sėkmingi, verslo organizacijos privalo ne tik proaktyviai ir laiku identifikuoti skatinančius veiksnius, pasirinkti teisingą atsaką į juos, bet ir užtikrinti keletą esminių verslo integracijos sėkmės faktorių:

- Aiški ir išmatuojama verslo vizija;

- Labai stiprus siekis, aiškios strateginės kryptys bei veiklos rodikliai ir tikslai;

- Efektyvus suinteresuotųjų šalių, komunikacijos ir organizacijų kultūrų valdymas;

- Projekto organizavimas (struktūra ir procesai);

- Koordinuotas ir visapusiškas verslo planavimas;

- Nuoseklūs sprendimai;

- Nuolatinis žinių valdymas;

- Kokybiškas rizikų ir problemų valdymas;

- Ankstyvos pergalės ir greitas augimo realizavimas.

Peržiūrų: 13

© 2019 Momentum LT, MB

  • White LinkedIn Icon
  • White Facebook Icon
  • White Instagram Icon
  • White Twitter Icon